Kas dieną, kas dieną, telkiant protą, mokantis jį kontroliuoti, stengiantis jį sutelkti į Radhos ir Krišnos žaidimus, mes milimetras po milimetro tobulėjam, augam, kaip rievės medyje, kai vaikas...matuodavo mane tėtis dažnai prie durų staktos...centimetrus...su pietšuku užrašydavo. Visata taip pat augina, Radha ir Krišna augina, diena dienon, metai po metų, dešimtmetis po dešimtmečio, gyvenimas po gyvenimo...Dirbant, atliekant sadhana, protas, kaip plienas ugnyje, pradeda minkštėti ir leistis labiau sutelkiamas į Radhos ir Krišnos žaidimus...Jis apsivalo, dėl to labiau išgyvena džiaugsmą mąstydamas apie skaidrius, kupinus transcendentinės meilės Radhos ir Krišnos žaidimus. Jis leidžiasi kontroliuojamas vis labiau ir labiau. Ir ateina viltis, kad jis bus absoliučiai paklusnus vieną dieną. BET ! jeigu toliau stabiliai dirbsi...ir bendrausi su SADHU !